Kūrybiškumas ir improvizacija užima esminę vietą meniniuose tyrimuose, leisdami menininkams tyrinėti idėjas per spontaniškus eksperimentus ir intuityvų sprendimų priėmimą. Ši perspektyva pabrėžia proceso, o ne rezultato svarbą, akcentuodama atradimus, lankstumą ir naujų meninių įžvalgų kūrimą.
Šiuo metu vystomas „Improvizacija ir kūrybiškumas scenos menuose“ projektas:
Projekte „Improvizacija ir kūrybiškumas scenos menuose“, pasitelkiant tarpdalykines tyrimo prieigas, siekiama kompleksiškai tyrinėti improvizacijos ir kūrybiškumo tarpusavio ryšius. Menininko kūrybiškumas yra vienas svarbiausių komponentų, formuojantis jo tapatybę ir kūrybos unikalumą. Tyrinėjant menininko kūrybiškumą ir jo ugdymo galimybes, privalu atsižvelgti į per pastaruosius dešimtmečius stipriai pakitusią kūrybiškumo sampratą ir iškilusius naujus iššūkius, susijusius su technologijų, ypač dirbtinio intelekto, plėtra. Šiam pokyčiui didelę įtaką padarė kognityvinių mokslų ir meninių tyrimų pasiekimai. Tik skirtingų metodologijų derinimas gali padėti atskleisti kūrybiškumo reiškinio kompleksiškumą. Iki šiol LMTA mokslininkų ir menininkų tyrėjų atlikti tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad improvizacija turi reikšmingos įtakos šiose srityse:
1) idėjų generavimo fazėje;
2) atliekant kūrinį viešai;
3) palaikant atlikėjo ir publikos santykių dinamiką;
4) scenos menininko ugdymo procese.
LMTA tyrėjai kartu su partneriais Portugalijoje yra inicijavę neformalios tyrimų platformos sukūrimą, prie kurios išreiškė norą prisijungti mokslininkai ir menininkai tyrėjai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Graikijos, Danijos ir Estijos. Projektas duos reikšmingą postūmį plėtoti šį ir akademiniam, ir meno pasauliui reikšmingą tyrimą, kuris įtrauks humanitarinių, socialinių ir gamtos mokslų tyrėjus bei tyrėjus menininkus.
